Dictionary of the Lithuanian Language.
apgailėti — 1 apgailėti 1. tr. jausti gailestį: Aš apgailiu tave, kad tu išalkęs LC1882,23. Apgailėjom apverkėm – mislijom, kad jau miręs Jnšk. Vyras dažnai apgailėdavo savo mirusią žmoną rš. Nėra tėvo motynėlės, nėr kam apgailėt Lp. ^ Mirk – būsi apgailėtas … Dictionary of the Lithuanian Language
atgailėti — 1 atgailėti 1. intr. blogai ką nors padarius atkentėti: Reik atgailėt, kad kitam ką negerai padarei Pšl. | refl.: Gailiuos gailiuos ir negaliu atsigailėti teip kvailai padaręs Kp. 2. tr. nepašykštėti: Atgailėk tu man tuos kelis rublius Rm. | refl … Dictionary of the Lithuanian Language
gailėti — 1 gailėti, gaĩli (gaĩlia), ėjo intr. 1. jausti gailestį, gailestauti: Jam labiau gailėjo šunies kaip piningų BM144. Aš jo gailiù J.Jabl. Panytėle mano jaunoji, ar negaili žalių rūtelių? NS1121. Teip man gaĩli, kad neverkiant ašaros rieda per… … Dictionary of the Lithuanian Language
nugailėti — 1 nugailėti tr. 1. žr. 1 atgailėti 4: Jie jau nugailėjo, t. y. numaudė, numiršo J. Ko gailėjo, nugailėjo, ir širdelę nusopėjo Slk. 2. žr. 1 apgailėti 1: Mes jau labai jį nugailėjom Rm. | refl.: Daug nusìgailia [mirusio] daktaro Plng. Tie žmonys… … Dictionary of the Lithuanian Language
pagailėti — 1 pagailėti tr., intr. 1. pajausti gailestį: Neturiu bernelio, niekas nepagaili Ds. Kad aš augau pas matušę, matušelės nemylėjau, o kad reik man išeiti, matušelės pagailėjau D36. Šoko trypė jaunimėlis, o man pagailėjo Sdb. Verk, mergele, ir mes… … Dictionary of the Lithuanian Language
pergailėti — 1 pergailėti intr., pergailėti, pergaĩli ( ia), ėjo Slm baigti, nustoti gailėti: Jau gailėjo pergailėjo, širdelę persopėjo NS1122. | refl.: Man gailėjos persgailėjo ir širdelę persopėjo Ad. gailėti; apgailėti; atgailėti; išgailėti; nugailėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
prigailėti — 1 prigailėti tr. 1. šiek tiek pagailėti, pasirūpinti: Ką turėjęs, tai atnešęs paaukoti, kad prigailėtų ligonies LzP. 2. pakankamai gailėti: Nė jau tu dirbk teip smarkiai, nė nieko – jau su tuo vis tiek neprigailėsi dukters Gs. gailėti; apgailėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
sugailėti — 1 sugailėti 1. plg. 1 prigailėti 2: ^ Tesižino, viso svieto nesugailėsi Trs. 2. refl. pasigailėti: Rado gryčelėj bobą seną, katroj susigailėjo BM111. gailėti; apgailėti; atgailėti; išgailėti; nugailėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
užsigailėti — 1 užsigailėti labai gailėtis: Ans vis to pjaunio kaip užsigailėjo ir užsigailėjo Užv. gailėti; apgailėti; atgailėti; išgailėti; nugailėti; pagailėti; pergailėti; prigailėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
